Hm. Įdomus pastebėjimas, kad penktadienį-šeštadienį be šansų prisikviest taksi namo, nes visi užimti, o vidury savaitės dar sunkiau, nes niekas nevažinėja ^_^
Dar įdomus experiencas, kad kai paklausi kada - pasako, kad bus už 30-40min, kai pasakai „jo, imu“ - „už 3min mėlyna audi“…
Beje, iš „speaking about“ serijos - kažkada apturėjau džiaugsmą iš Kauno į Vilnių parvažiuot taksiuku. Kelias ilgas, tai su taksistu pašnekėjom plačiom temom. Parodė visokių visokiausų fokusų kaip klientą nugręžt, šiaip apie taksometro veikimo principus ir galiausiai moralas kažkur ties Vieviu buvo „taksistas gali būti sąžiningas pirmas 3 savo darbo dienas“.
Ar čia tik man vienam taip atrodo, bet galima įžvelgti smarkią koreliaciją tarp šildymo kainos ir radiatorių temperatūros - kuo brangiau kainuoja, tuo daugiau kaitina, nes kol nebuvo įjungtas šitas gėris tai keikiau langų statyojus, nes galvojau de***ai jau kiaura kažkur paliko, o dabar savanoriškai sėdžiu atidarytais langais, nes toks jausmas, kad tarp lauko temperatūros ir šildymo yra geometrinė priklausomybė - kuo lauke šalčiau, tuo namie didesnė pirtis.
Šildom lauką, tsakant, kas yra savaime überly retarded.
Pas mus apylinkėj konservai vs. paksistai. Jei ir taip neaišku tai pamačius tam tikro mechaniko fizionomiją net labiausiai retarded visuomenės atstovams turėtų būti aišku.
Teko įsitikinti, kad Vilniuj tėra tik viena padori studentiško lygio kontora, kur teikia plačiaformatės spaudos paslaugas.
Prisireikė atspausdinti plakatą ant A1 lapo, pagrinde tekstas su keliom iliustracijom. Nuvažiavau visas davolnas į Copy1, o man ten sako „soris, bet mūsų printeris išardytas, negalim atspausdint“, o paklausta kada sutvarkys atšovė „nežinau, gal ryt…“ Ir dar, kas bjauriausa, iš ryto skambinau į tą jų kontorą ir klausiau, tai negalėjo moterėla to pasakyt telefonu? Anyways, apskambinau pusę Vilniaus spaustuvininkų tai visi ten tipo „skaido į 20 spalvų ir belenkaip kokybiškai daro“ ir aišku ima ~60lt/m2, o kur man ten tekstą reikia spausdint ir nusišikt man ant tų spalvų tikslumo ar pan. ir nesinori tokios sumos išmest tai ką daryt?
Žodžiu old-school vatmano lapas, A4 lapai ir izoliacija kilimams klijuoti, ftw!
Beje, dar juokingas variantas buvo kažkurioj spaustuvėj kai užsiminiau, kad man low-quality & cheap printo reikia ir kad man per brangu 60lt mokėt tai bičiukas atskaitė kelių minučių moralą apie „sėmkų kainas turguje pas bobulę“, tipo sėmka daugiau, sėmka mažiau - ne turgus čia, kad dėrėtis ir galiausiai sako „nu bet šiaip galima čia pas mus ir už keliolika litų žema rezoliucija atsispausdint, bet tik po pietų“ tai net nebežinojau ką atsakyt ^_^
Nors jau antras mėnuo nesugebu savo blogui pagamintinaujo apvalkalo ir sėdžiu su good-old default template, bet šiandien nuo pietų paišiau templeitą Maisto banko blogui tai dabar jaučiuosi praėjęs visą WordPress’o API pradžiamokslį ^_^
Aš jau kažkada seniai buvau apakęs kai maximkėse pamačiau ne sūrio produktą, bet sūrio pakaitalą. Dar pamenu pas mta mes iš jo lyg ir picą bandėm kept - tai buvo kažkas panašaus kaip mėgint kažką iš ūkiško muilo iškept. No, wait - ūkiškas muilas ir tas konsistenciją artimesnę sūriui turi, ten panašiau į „optima linija“ muiliuką rankom ^_^
Tai vat Kirkilo krautuviniai mane dar labiau nustebino:
Sūris baltyminis gaminys iš bulvių krakmolo. Turbūt sūriu nebeleido vadint, nes su sūriu bendro turi tik spalvą ir kad prie pieno vienoj lentynoj guli.