Visą naktį praleidau su C++ ir galiu pasakyt, kad pajutau jėgą rašydamas panašaus pobūdžio sakinius: void (*(*f[])())(). Nerealus jausmas apima kai sužaidi taip, kad sudėtingas operacijas, su keliais priskyrimais, visokiais pointeriais ir pan. aprašai vienu, neilgu sakiniu. Tiesa, neveltui sakoma, kad „C++ is a write-only language“, nes šitų skliaustų ir žvaiždučių kratinių jau po savaitės nesugebėsiu perskaityt ^_^
Nevertheless, I’ve found myself an ideal song to get hyped to code: