Po nepilnos savaitės krizinės pseudo-dietos dabar jau galiu teigti, jog turiu dar vieną save gerbiančio vyriškos giminės atstovo must-have atributą - firminę kiaušinienę ^_^ Tik šįkart kiek persistengiau su aitriosiom paprikom, tai daba sėdžiu varvančia nosim, bet frankly kotais pradeda patikt über-aštrus maistas…

Aišku, šita gamybinė paslaptis to be revealed tik tam tikrom significant personom, so bear with it.

Once again: common sence is not so common…

Why *everything* has to be so complicated?

Apskritai tai tikiuosi, kad tai padės bent jau padėti driftinti kažkokia tais ten (gera?) kryptim ir bent pavyks atsikratyt įpročio rūkyti kai visai dar tos nuodėmės nenori, pvz. laukiant stotelėj kito trūliko (pofig, kad pastaruoju tik 2 stotelės pavažiavai), gramdant mašiną (niekam neįdomu, kad balkone jau spėjai vieną sutraukt), per visas įmanomas pertraukas tarp paskaitų ar kad ir po hm… na you know ^_^

Kažkoks consumerių smegenų plovimo epogėjus, kai kulinariam šou, kuris belenkokį finansavimą ir taip gauna iš konkretaus krautuvininkų tinklo, už patikusį patiekalą galima balsuot SMS’u už kažkiek-tais-ten litų.

Bandoma sukryžmint „Roberto pusryčius“ su <insert any reality show name here> populiarumu?

Ir fuck, but I have to admit it - it was kinda fun…

But the best part of it yra tai, kad kai jau visi eina miegot sėdi į mašiną ir už 15min guli savo lovoj.

Velniava, kas per įprotis per bet kokias atostogas parą apsisukti 180°. Kol neišmiegu kokių 10h - neatsikeliu, kol neprabūnu ant kojų 16h ir tinkamai nenusikalu - neužmiegu. Therefore po pusės savaitės gaunasi, kad 6 ryto, po kelių bandymų eit miegot, stovi balkone, lėtai pūti dūmą, stebi brėkštantį rytą ir žmones languose tingiai besikeliančius ir važiuojančius į darbą and on top of that galvoji „wtf am i doing with my life?“.

O gal čia visų programerių ir kūrybininkų problema?

P.S. Vakar empiriniais tyrimais įrodyta, jog itin geras anti-hangover kokteilis yra savo vietinėj įstaigoj, teikiančioj vandens pramogas, užsilipti ant aukščiausios triūbos, tos kur leisdamasis nebesupranti kurioj pusėj apačia, ir nusileidus apačion pavargus galva bus daaaug šviesesnė, ko pasekoje dar galima apturėti fairly productive night after ^_^

Tai vat, liaudie, turiu klausimą: kodėl kai už vieno stalo susėda ≥2 chemikai, ≥2 medikai ar ≥2 programieriai vistiek anksčiau ar vėliau intymios pastarųjų temos bus gan išsamiai išdiskutuotos, nepaisant to, kad aplinkiniai supras itin siaurą naudojamo žodyno dalį (jungtukus?) ir tramdys pabudusią „gosh, I’m stupid“ savijautą?

P.S. Bet vistiek diskusija 2h nakties čiliake apie Lietuvos socialinės apsaugos sistemos trūkumus ir perspektyvas tai buvo daugiau nei über-alles and I thank you for that ^_^

P.P.S. Note to myself: reik pagaliau išmokt padoriai pool’ą žaist…

Būtina sąlyga, kad suveiktų: klausyti like 30 times ant auto-repeat.

Ir deja, bet tokia mūsų sesijos ir AM fakin realija:

Visa istorija čia.

When I think about it… Taigi čia polnyj p***iec - dehidratacija, gamtos šauksmas, visiškas laiko nuovokos praradimas (bičiukas net laikrodžio neturėjo)  ir dar kas tik nori. And most of all - 41 valanda su pačiu savim ir kietom grindim uždaram 1.5 kvadrato kūbike, KONKREČIAI neturint ką veikt. Man varžtai pradeda klibėt, kai 1.5h paskaitoj turiu išsėdėt ir nieko neveikt…

Man atrodo po tokio nuotykio apeičiau visus liftus per 15 metrų, kad „afdruk neįkrisčiau į vidų“ ^_^

Nu gerai, I failed at my first sentence ^_^ Punish me now…

Pradedant Valstybine mokesčių inspekcija

Baigiant visokiais ten klientais, kur prieš gerus 3 metus esu už 100 Lt kokį smulkų pakeitimą suprograminęs.

Bet geriausias buvo vistiek šitas, iš Vilniaus energijos:

Edit:

Don’t get me wrong, nesu jau toks užkietėjęs cinikas ir yra kokie 3-4 žmonės, kurių sveikinimai man tikrai svarbūs ir mieli, bet kokios Lietuvos nefrologinių ligonių asociacijos ar pan. sveikinimas mass-mail’as šalia dar n-iolikos panašių man jokių teigiamų emocijų tikrai nesukelia.

Ne nu viskam yra ribos - per visą miestą 2 pavara yra virš jos… Ir šiaip pradėtų draudikai iš kelininkų išsireikalaut pinigus už avarijas, dėl nebarstyto kelio, tai kaip mat ir meteorologai „nevėluotų“ ir barsteklės greičiau išvažiuotų ^_^

Ne nu damn - tik pradink žmogus savaitei ir užsiknisi inbox’ą kuopdamas. As a matter of fact man kartais tas sumautas “GMail” bookmarkas pradeda depresiją varyt, so at this noteworthy point I think I’ll stop and go do DBMS tasks…

Nu ir šiaip pagalvoti kas vistik svarbiau?

1. Viena žmogaus ląstelė savyje saugo apie 75Mb genetinės informacijos.
2. Vienas spermatozoidas saugo apie 37.5Mb genetinės informacijos.
3. Viename mililitre spermos yra 100mln spermatozoidų.
4. Vidutinė ejakuliacija trunka 5 sekundes ir išskiria 2.25 mililitro spermos.

Todėl vyriško organo bandwidth’as lygus:

Tai taip išeina, jog moteriška kiaušialąstė atlaiko šią trylikos petabitų per sekunde DoS ataką, praleisdama tik vienintelį pasirinktą duomenų paketą ir tuo pačiu ji yra pats geriausias hardware’inis firewall’as pasaulyje.

Tačiau tas vienintelis duomenų paketas, kurį kiaušialastė praleidžia, visiškai nulaužia sistemą devyniems mėnesiams.

That is so true. Ir kai pusę nakties prasiknisi po kodą, kuris jau beveik by definition inducina vieną didelį „WTF?“, o dar po to klientas paklausia „tai kodėl man pataisymas kainuoja pusę tiek, kiek už visą sistemą mokėjau?“ tai norisi atsisėst į kampą ir rėkt.

Ir iš tiesų ar čia tik Lietuvoj taip, ar visam stinkin’ world, kad dauguma nelabai IT-related užsakovų turi tik vieną diskretų rodiklį - veikia/neveikia. Ir nepaaiškinsi, kad yra like enormous skirtumas tarp veikiančių-makaronų ir veikiančio-sourc’o.