Po nepilnos savaitės krizinės pseudo-dietos dabar jau galiu teigti, jog turiu dar vieną save gerbiančio vyriškos giminės atstovo must-have atributą - firminę kiaušinienę ^_^ Tik šįkart kiek persistengiau su aitriosiom paprikom, tai daba sėdžiu varvančia nosim, bet frankly kotais pradeda patikt über-aštrus maistas…
Aišku, šita gamybinė paslaptis to be revealed tik tam tikrom significant personom, so bear with it.
Tai kad būtent taip visada ir būna:
Why *everything* has to be so complicated?
Ryšium su tuo, kad pradėjau vesti surūkomų cigarečių apskaitą ir nustačiau limitą tai vat šitas daiktas man labai praverstų:
Apskritai tai tikiuosi, kad tai padės bent jau padėti driftinti kažkokia tais ten (gera?) kryptim ir bent pavyks atsikratyt įpročio rūkyti kai visai dar tos nuodėmės nenori, pvz. laukiant stotelėj kito trūliko (pofig, kad pastaruoju tik 2 stotelės pavažiavai), gramdant mašiną (niekam neįdomu, kad balkone jau spėjai vieną sutraukt), per visas įmanomas pertraukas tarp paskaitų ar kad ir po hm… na you know ^_^
Kažkoks consumerių smegenų plovimo epogėjus, kai kulinariam šou, kuris belenkokį finansavimą ir taip gauna iš konkretaus krautuvininkų tinklo, už patikusį patiekalą galima balsuot SMS’u už kažkiek-tais-ten litų.
Bandoma sukryžmint „Roberto pusryčius“ su <insert any reality show name here> populiarumu?