Po nepilnos savaitės krizinės pseudo-dietos dabar jau galiu teigti, jog turiu dar vieną save gerbiančio vyriškos giminės atstovo must-have atributą - firminę kiaušinienę ^_^ Tik šįkart kiek persistengiau su aitriosiom paprikom, tai daba sėdžiu varvančia nosim, bet frankly kotais pradeda patikt über-aštrus maistas…
Aišku, šita gamybinė paslaptis to be revealed tik tam tikrom significant personom, so bear with it.
Velnias, kaip aš nemėgstu tų dienų, kai 9 am till 5 pm prastovi prie visokių valstybinių langelių su sumautu numeriuku rankoj. Tada labiausiai iš nervų išmuša kai išgirsti kaip (with all due respect) labai-pensininkei 5-tą kartą aiškina kokį nors pretty obvious reikalą, o už savęs jau 20min girdi kaip vieną tų langelių-moterėlių atsisėdus pliurpia telefonu su kažkokia ten savo gvazdikų selekcijos būrelio drauge and on top of that kostiumuotas vyrukas atsisėdęs prie langučio jau kurį laiką vieną jų bando (gan sėkmingai) mergint.
Ryšium su tuo, kad pradėjau vesti surūkomų cigarečių apskaitą ir nustačiau limitą tai vat šitas daiktas man labai praverstų:
Apskritai tai tikiuosi, kad tai padės bent jau padėti driftinti kažkokia tais ten (gera?) kryptim ir bent pavyks atsikratyt įpročio rūkyti kai visai dar tos nuodėmės nenori, pvz. laukiant stotelėj kito trūliko (pofig, kad pastaruoju tik 2 stotelės pavažiavai), gramdant mašiną (niekam neįdomu, kad balkone jau spėjai vieną sutraukt), per visas įmanomas pertraukas tarp paskaitų ar kad ir po hm… na you know ^_^
Kažkoks consumerių smegenų plovimo epogėjus, kai kulinariam šou, kuris belenkokį finansavimą ir taip gauna iš konkretaus krautuvininkų tinklo, už patikusį patiekalą galima balsuot SMS’u už kažkiek-tais-ten litų.
Bandoma sukryžmint „Roberto pusryčius“ su <insert any reality show name here> populiarumu?
Šiąnakt teko išmėginti visus sauso įstatymo sudaromus nepatogumus ir teikiamus privalumus, kai netyčia 2 nakties užklydus į Mindaugo trijų iksų maximą ir sutikus pažįstamų buvo iškelta idėja „pažiūrėt kokį filmą ar šiaip ką nuveikt“.
Ir fuck, but I have to admit it - it was kinda fun…
But the best part of it yra tai, kad kai jau visi eina miegot sėdi į mašiną ir už 15min guli savo lovoj.
Velniava, kas per įprotis per bet kokias atostogas parą apsisukti 180°. Kol neišmiegu kokių 10h - neatsikeliu, kol neprabūnu ant kojų 16h ir tinkamai nenusikalu - neužmiegu. Therefore po pusės savaitės gaunasi, kad 6 ryto, po kelių bandymų eit miegot, stovi balkone, lėtai pūti dūmą, stebi brėkštantį rytą ir žmones languose tingiai besikeliančius ir važiuojančius į darbą and on top of that galvoji „wtf am i doing with my life?“.
P.S. Vakar empiriniais tyrimais įrodyta, jog itin geras anti-hangover kokteilis yra savo vietinėj įstaigoj, teikiančioj vandens pramogas, užsilipti ant aukščiausios triūbos, tos kur leisdamasis nebesupranti kurioj pusėj apačia, ir nusileidus apačion pavargus galva bus daaaug šviesesnė, ko pasekoje dar galima apturėti fairly productive night after ^_^
Ryšium su tuo, kad visokios long-not-seen emigravusios personos atostogų proga parsibeldė ant Lietuvos žemės gavau vakar pasitrankyt po visą miestą ir visas kokias 10h bendravimo belekaip skirtingose kompanijose. Nuo moksleivių iki studentų, bei magistrantų, nuo chemikų iki ekonomistų ar odontologų, nuo Nottingham’o iki VU MF. Vakaro rezultatas: prasiblaškyta + išklausyta monthly dozė visokių dalykų nuo benzeno žiedų, naftalenų iki distalinių galų su radialis kažkokiais-ten ^_^
Tai vat, liaudie, turiu klausimą: kodėl kai už vieno stalo susėda ≥2 chemikai, ≥2 medikai ar ≥2 programieriai vistiek anksčiau ar vėliau intymios pastarųjų temos bus gan išsamiai išdiskutuotos, nepaisant to, kad aplinkiniai supras itin siaurą naudojamo žodyno dalį (jungtukus?) ir tramdys pabudusią „gosh, I’m stupid“ savijautą?
P.S. Bet vistiek diskusija 2h nakties čiliake apie Lietuvos socialinės apsaugos sistemos trūkumus ir perspektyvas tai buvo daugiau nei über-alles and I thank you for that ^_^
P.P.S. Note to myself: reik pagaliau išmokt padoriai pool’ą žaist…